« Atgal
2007 balandĹľio 16 d. Kaip „Cirque du Soleil” padar? konkurencij? nereikšminga
Cirko „Cirque du Soleil” s?km?s paslaptis – žydrieji vandenynai – tai atrasta nauja erdv?, kur dar n?ra jokios konkurencijos. Atsisak?s tradicini? cirko numeri? (taip pat ir su dresuotais gyv?nais, kuri? išlaikymas brangiai kainuoja), cirkas savo pasirodymuose derina teatro, šokio, muzikos, pantomimos, komedijos elementus. Rezultatas – puik?s pasirodymai ir didelis pelnas, kas atrodo ne?tik?tina spar?iai maž?jan?ioje cirko rinkoje.
Ko gero, teatras šiais laikais prasideda ne nuo r?bin?s, o daug anks?iau: nuo efektyvios reklamos, biliet? užsakymo ir atsiskaitymo galimybi?, patogios vietos ir pan. Spektaklis „Alegria“ Milane buvo puikiai reklamuojamas: visame mieste iškabinti plakatai, apžvalginis straipsnis išspausdintas net l?ktuve platinamame žurnale, ? už miesto rib? esant? cirk? nuo galin?s metro stotel?s nemokamai vež? autobusas – visa tai maloniai nuteik? iš svetur atvykusius ži?rovus.
Pirmas vaizdas kur? išvysti priart?j?s – tai daili balta pilait? (cirko palapin?). Tai taip skyr?si nuo to, prie ko buvome priprat? vaikyst?je: nuo senos nušiurusios palapin?s ir nepaken?iamo kvapo. Pasirodymo vietoje puikiai organizuota prekyba. ? palapin? gerokai prieš renginio pradži? ?leisti ži?rovai ?ia gal?jo ?sigyti ?vairiausi? suvenyr?, film?. Ir patik?kit, buvo šluojama viskas iš eil?s, nors kainos ?ia ne pa?ios pigiausios, pavyzdžiui, spalvota spektaklio program?l? kanuoja 12 eur?, o DVD – 30.
Kad atmosfera – tai ne, anot E. M. Remarko, „oras pompuojamas ? padangas“, cirko vadovai supranta puikiai. Vaidinimo vietoje tvyranti prieblanda ir ant palapin? laikan?i? stulp? švytinti dirbtin? ugnis kuria paslapting? atmosfer?. Kadangi prieblandoje orintuotis sunku, kiekvien? ? jam skirt? viet? palydi cirko personalas, „ginkluotas“ mažais žibintuv?liais. Vaikams, kuri? tarp ži?rov? buvo iš ties nedaug, paslaug?s patarnautojai prie k?dži? pritvirtindavo minkštus paaukštinimus.
Viso vaidinimo metu lyd?jo ?sp?dis, kad scena ir artistai – ranka pasiekiami. O ir jie patys nebijojo eiti ? sal?, o ži?rovus kviesti ? scen?. Publika tur?jo begal? galimybi? ?sijungti ? vaidinim?: palaikymo š?ksniais, plojimais, net veiksmais, pvz. atsviesti l?ktuv?l? atgal ? scen? ar pakartoti akrobat? triuk?. Pats spektaklis prasid?jo nuo to, kad gyvai grojantis orkestr?lis ap?jo sal?, pabendravo su ži?rovais. Spektaklis, ar gi galima tai papasakoti, – puikus! Labiausiai mus sužav?jo atlik?j? kostiumai ir muzika.
Tuo metu, kai lank?m?s Milane, spektaklis kasdien išskyrus pirmadien? jau buvo rodomas kone pusantro m?nesio. Be to, tre?iadieniais, penktadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais po du kartus! Biliet? kainos nemažos: savaitgal? 77 eurai (be 8 eur? biliet? rezervavimo mokes?io), darbo dienomis – 68 eurai. Nepaisant to, sal?je nebuvo matyti nei vienos laisvos vietos! O susižav?j? italai artistus švilpdami ir trypdami kojomis bisui kviet? net tris kartus!